FAQ

Ar ventiliacinių tarpų, esančių karnizo bruselių apačioje pakanka šlaitinio stogo vėdinimui?
Dažniausiai vien tik šių tarpų nepakanka. Per ventiliacinius tarpus, esančius po karnizais, oras tik atsinaujina. Oro šalinimo tarpus reikėtų įrengti kiek įmanoma aukščiau, t.y. arba po kraigu kraigo galuose, arba ant kraigo sumontuoti ventiliacinę tarpinę. Jei kraigo ventiliacijos nėra, stogo ertmės viršutinėje dalyje kaupiasi šiltas ir drėgnas oras, kuris, orams vėstant, kondensuojasi ir drėkina medines konstrukcijas.

Kodėl visose instrukcijose akcentuojama garo izoliacijos svarba?
Maždaug pusę stogo problemų sudaro problemos, nesusijusios su nuotėkiais per pačią hidroizoliaciją, kitaip tariant, nuotėkiais per stogą. Labai dažnos kondensato problemos. Stogo konstrukcijoje įrengus hermetišką garo izoliaciją, tokios problemos beveik visiškai išnyksta. Kuo mažesnis ventiliacinis tarpas viršutinės perdangos konstrukcijoje, tuo sandaresnė turi būti garo izoliacija.

Kaip prie gegnių tvirtinamos pjautos medžio plokštės su įlaidomis ir išdrožomis?
Kiekvieną lentą prie gegnės reikia prikalti dviem galvanizuotomis, pakankamo ilgio (paprastai 75 mm) vinimis. Kai dirbama su sausomis medienos lentomis, tarp lentų paliekami maži tarpeliai (1-2 mm) medžio brinkimui. Priklausomai nuo oro sąlygų, mediena gali plėstis ir trauktis (plotis ir storis) net 5-10%. Lentų sujungimai turi sutapti su gegnėmis. Jei naudojamos lentos su galinėmis įlaidomis ir išdrožomis, ties ta pačia gegne negali būti kelių sujungimų paeiliui, bet tarpuose reikia palikti 2-3 vientisas lentas.

Ar lentų su įlaidais paklotą galima pakeisti kitomis medžiagomis?
Vietoj lentų su įlaidais pakloto bituminių stogų pagrindui tinka ir drėgmei atsparios statybinės plokštės bei - su tam tikromis išlygomis - lygios lentos.
Naudojant paprastas lentas problemų gali sukelti medienos šakos arba pluošto kreivumas. Apskaičiuojant matmenis ir montuojant drėgmei atsparią statybinę plokštę, reikia laikytis gamintojo instrukcijų. Paprastos lentos turi būti storesnės už lentas su įlaidais, kadangi lentos viena kitos neprilaikys. Lygios lentos gali išsikraipyti dėl „bangavimo" džiūnant arba atskiroms lentoms tenkančios apkrovos (pvz., vaikštant ant stogo).

Ar reikia valyti sniegą nuo stogo?
Nuo gyvenamųjų namų (nuosavų, sublokuotų ir daugiabučių) stogų sniego paprastai nereikia valyti, jei tai bituminiai stogai su pašiurkštintu paviršiumi. Tokių stogų konstrukcijos be vargo atlaiko sniego apkrovą. Sniego nėra reikalo šalinti ir dėl nuošliaužų pavojaus, kadangi nuo pašiurkštintų bituminių stogų sniegas žemyn nenuslys. Jei stogai čerpiniai arba skardiniai, sniegą ir ledą gali tekti atsargiai pašalinti dėl gatvėje ir kieme esančių žmonių saugumo, nes tai gali būti netgi mirtinai pavojinga vaikščiojantiems aplink pastatą.

Jei pagrindo konstrukcija iš lygių lentų su išsikraipymais ir įdubimais, ar reikia atnaujinti paklotą, kai stogas atnaujinamas klojant bituminę dangą arba čerpes?
Jei po lentų paklotu kiekvieno gegnių tarpo viduryje galima pritvirtinti atitinkamo dydžio medinį elementą (lenta, 50x50 tašelis ar pan.) ir kiekvieną lentą per stogą prisukti prie jo, taip bus panaikintas išsikraipymas, visos lentos susijungs, tad pakloto nereikės atnaujinti. Jei dalis lentų pažeistos puvinio, jas, žinoma, reikia pakeisti.

Kodėl vinys turi praeiti per apatinį paklotą?
Jei vinies galiukas liks apatinės lentos viduje, kintant medienos drėgnumui medis brinks ir trauksis ir pamažu išstums vinį aukštyn. Stogų su bituminėmis čerpėmis problemos (nuotėkiai) dėl šios priežasties atsiranda maždaug per 10-15 metų. Kadangi šiuolaikinės stogo čerpės gaminamos iš guminio bitumo, jos išlieka atsparios dešimtmečius (40-50 metų), tad klaidingo ilgio vinys stogo eksploatavimo trukmę kartais gali sutrumpinti netgi dešimtmečiais.

Kodėl čerpių negalima kalti ties viršutine briauna?
Čerpės kalamos virš išpjovų, tad vinys kerta dvi čerpes ir tuo pačiu klijuojamą čerpės pusę tvirtai prispaudžia prie jau paklotos čerpės. Taip užtikrinama, kad čerpės susiklijuos, vienai čerpei pritvirtinti pakanka 8 vinių, nekyla pavojus, kad prikaltos plokštės ims plyšti prikalimo vietose. Prikalus viršutinę briauną, siauras (nepriklijuotas) kraštas gali atplyšti ties kalimo vieta vėtros metu ir net visas šlaitas gali nuslysti žemyn.

Kodėl čerpių negalima naudoti plokštesniems nei 1:5 stogams?
Plokštesniuose nei 1:5 stoguose gali susidaryti toks vandens spaudimas, kad nebegalėsime garantuoti konstrukcijos sandarumo. Plokštesniems stogams naudojama danga su hermetiškomis sandūromis.

Kodėl apatinė danga reikalinga ir statiems stogams?
Net ir statesniuose stoguose gali susidaryti vadinamosios „užtvankos", kurios neleis vandeniui laisvai nubėgti nuo stogo. Dažniausiai taip atsitinka pavasarį po labai sniegingos žiemos, kai ima tirpti sniegas. Sniegas ir ledas gali užtverti vandeniui kelią žemyn, stogo čerpių sandūras ims veikti vandens spaudimas, pro sandūras prasiskverbęs vanduo sudrėkins ir išbrinkins lentų paklotą, jei nebus apatinio dangos sluoksnio. Toks pat reiškinys gali susidaryti per liūtį ir pučiant labai stipriam vėjui. Net ir stačiame stoge vanduo, veikiamas vėjo, gali kilti aukštyn, sukeldamas spaudimą sandūroms. Šiuolaikinė statyba siūlo labai įvairių formų stogus, tad didėja ir rizika, susijusi su įvairių detalių įgyvendinimu. Taisyklingai paklota apatinė danga ir šiais atvejais užtikrins stogo nepralaidumą vandeniui.

Kaip pašalinti samanas nuo stogo čerpių?
Kartais ant bituminių čerpių ima augti samanos. Samanų atsiradimo tikimybė didesnė, jei prie pat stogo auga daug medžių. Įtakos turi ir aplinkinio dirvožemio pH vertė bei aplinkinė augmenija. Stogo čerpių paviršius yra iš akmens, o ant akmenų bei uolų samanos auga ir gamtoje. Tačiau samanas nuo stogo reikėtų valyti reguliariai. Pagrindinė priemonė - valymas šepečiu pavasarį arba rudenį (ne per vasaros karščius). Jei to nepakanka ar taip nepavyksta, samanas galima šalinti ir cheminėmis priemonėmis. Kadangi samanų rūšių yra daug, deja, tie patys preparatai ne visoms rūšims suveiks vienodai (bent jau sprendžiant iš patirties). Samanoms šalinti skirtų preparatų rasite statybos prekių parduotuvėse. Tokių preparatų pavyzdžiai būtų „Boracol 10 Rh" ir „Homeenpoisto1" (Tikkurila).

Stogo čerpės gerai laikė 12 metų, bet dabar jau atsiranda nuotėkių tai vienoje, tai kitoje vietoje
Labiausia tikėtina priežastis - tvirtinimas per trumpomis vinimis plokščiomis galvutėmis arba sankabomis. Jei vinių (ar sankabų) galiukai nepraeis kiaurai per lentą, dėl drėgmės pokyčių poveikio medienai (brinkimo ir susitraukimo) vinys bus išstumtos aukštyn. Čerpių viršūnėlės su laiku pradės „žiotis", kitaip tariant, atsiskirs klijavimo vietose. Po čerpėmis pateks vandens, dėl kurio dar labiau išbrinks lentų paklotas prikalimo vietose ir problema komplikuosis. Vertėtų susisiekti su „Katepal Oy" techniniais konsultantais.

Ar vidinių tarpšlaičių arba kamino pagrindo įrengimui galima naudoti karnizo lakštus?
Vidiniams tarpšlaičiams ir kamino pagrindui reikėtų naudoti „Super-Pintari" (70 cm pločio guminio bitumo danga, ritinio ilgis 10 m). Karnizo lakštai arba kraigo čerpės tarpšlaičiui ir kamino pagrindui nenaudotinos. Tikslesnes montavimo instrukcijas rasite ant pakuotės arba mūsų tinklapyje.

Kodėl skarda nenaudojama tarpšlaičio linkiui?
Tarpšlaitį reikia įrengti naudojant apatinę ir viršutinę dangą, pagal pateiktas instrukcijas. Skardos tarpšlaityje negalima montuoti. To priežastis - didelis metalo šiluminio plėtimosi koeficientas. Stogo paviršiaus temperatūra gali svyruoti net 130 laipsnių tarp vasaros karštų dienų ir didžiausių žiemos šalčių. Dideli skardos temperatūros svyravimai sukels didelę apkrovą skardos tvirtinimo elementams bei dangos priklijavimo prie skardos vietoms. Kadangi vidiniame tarpšlaityje susikaupia daugiausia sniego ir ledo, toje vietoje, kuria daugiausia tekės vanduo, susidarys bereikalingos kliūtys.

Kodėl dangos ties apatiniu ir galiniu karnizu negalima paprasčiausiai užlenkti per kraštą ir prikalti?
Dėl ilgalaikės neigiamos patirties ir žinių apie tai, kad tokiu būdu rengtas karnizas neatlaikys dabartinių guminio bitumo produktų eksploatavimo trukmės. Ties apatiniu karnizu į lentų paklotą įkaltos vinys bus išstumtos aukštyn ir per kraštą užlenkta danga ims plyšinėti. Karnizu tekantis vanduo per išjudintas vinis įsigers į kraštinę lentą ir ji pamažu pradės pūti. Rekomenduojame apatiniams ir galiniams karnizams būtinai naudoti lietskardę.

Kodėl karnizo juostos buvo pakeistos karnizo lakštais?
Kodėl karnizo juostos ritiniuose buvo pakeistos kraigo/karnizo juostomis?
Anksčiau karnizams buvo naudojamos į ritinius supakuotos juostos, bet dabar visada rekomenduojame naudoti lietskardę ir montavimą pradėti nuo kraigo/karnizo juostos. Trumpas (1m) kraigo/karnizo juostas paprasta tvarkyti ir montuoti pagal karnizo liniją. Kraigo/karnizo juosta, tiesą sakant, yra lygiakraštė stogo čerpė, kurios siūlė padengiama kitos čerpių eilės ornamentu. Kraigo/karnizo juostos taip pat taupo medžiagas, nes iš "atliekamų" karnizo juostų galima išlankstyti ir išpjauti kraigo čerpes (3 vnt. iš vienos kraigo/karnizo juostos).

Ar galima apatinį karnizą įrengti be lietskardės?
Apatinį karnizą galima įrengti be lietskardės, pavyzdžiui, naudojant tradicinį „rankovės" tipo karnizą. Tokiu atveju prie karnizo krašto pritvirtinamas pusiau apvalaus skersmens medinis tašelis, per kurį užlenkiama iš apatinės dangos (Super-Pintari) išpjauta juosta (35 cm).
Nerekomenduojame nuo stogo einančios dangos užlenkti tiesiai per kraštą ir prikalti prie lentų pakloto, šitas variantas neatitinka mūsų garantijos sąlygų.

Ar galima stogo čerpes montuoti žiemą ar šiaip šaltu oru?
Stogo čerpių montavimą iš principo reikėtų atlikti šiltu oru, taip bus gautas geriausias galutinis rezultatas. Tačiau kartais iškyla poreikis montavimą atlikti ir šaltesniu metų laiku. Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į šias aplinkybes:
1) Nepašildžius lipnių paviršių, stogo čerpės sulips tik kitą vasarą.
2) Nuo šalčio sustingusius čerpės gali vietomis atšokti nuo apatinės čerpių eilės, klijavimo paviršius gali išdžiūti ir oksiduotis, tad be pašildymo čerpės nebegalės tinkamai susiklijuoti.
3) Pietinėje ir vakarinėje pusėje esantys šlaitai ir kitą vasarą paprastai susiklijuoja be problemų, bet problemų gali kilti dėl šiaurinės pusės šlaito čerpių susiklijavimo.
4) Pralaidų, iškeltų detalių, vidinių tarpšlaičių ir panašių vietų, kurioms reikalingas „Tiivistysliima K-36", sandarinimas yra itin komplikuotas.
Jei stogo įrengimas planuojamas rudenį arba žiemą, rekomenduojame apatinei dangai naudoti „Super-Alusmatto", o stogo čerpes montuoti tik pavasarį arba vasarą.

Ar galima stogą žiemai palikti vien tik su apatine danga?
Jei apatinei dangai naudojamas „Super-Alusmatto", galima stogą palikti žiemai tik su ja. Jei apatinė danga yra K-EL 60/2200 arba U-EL 60/2200, reikalingos specialios priemonės užtikrinant, kad danga ant stogo išliks nepažeista.

Ar sena bituminė danga gali būti naudojama stogo čerpių pagrindui?
Jei stogas plokštesnis nei 1:3, senos bituminės dangos jokiu būdu nepakaks kaip apatinės dangos. Apie tokį variantą galima pamąstyti statesnių stogų atveju, priklausomai nuo stogo nuolydžio ir senos dangos būklės. Tačiau bituminėms čerpėms 15 metų garantiją galima suteikti tik tada, jei bus naudojama montavimo instrukcijas atitinkanti (ar aukštesnės kategorijos) apatinė danga.

Ar yra paprastesnis būdas montuoti čerpes ant stačių stogų?
Stačiais stogais laipioti sudėtinga, montuojant čerpes kliudo kopėčios ir pastoliai. Paprasčiausias būdas, kaip po kojomis įsirengti apsaugą nuo slydimo:
1) Pastoliai ties apatiniais karnizais, stogas uždengiamas tiek, kiek pasiekiama nuo jų.
2) Ant sumontuotų čerpių tvirtinamas tiesus tašelis (50x100) su viduryje iš anksto tiksliai 1000 mm tarpais išgręžtomis 10 mm skylėmis. Šios skylės turi atsidurti ties kurios nors čerpių eilės čerpių galiukais. Galiukai užlenkiami į viršų, o tašelis užlenktų galų vietoje per apatines čerpes priveržiamas prie lentų pakloto 8x80 mm varžtais. Priveržiama taip stipriai, kad tašelis visiškai nejudėtų. Lipant reikia saugotis, kad nepažeistumėte užlenktų čerpių galiukų. Darbams įpusėjus, tokie pat tašeliai reikiamais atstumais tvirtinami vis aukščiau. Užbaigus montuoti vieną šlaitą iki kraigo, nusileidžiama žemyn, tvarkingai nuardomi tašeliai, po čerpių galiukais likusios skylės užsandarinamos K-36. Labai svarbu patikrinti, ar čerpės tikrai susiklijavo, ypač jei ant klijuojamo paviršiaus prikibo šiukšlių arba jis ilgai išbuvo „atverstas". Antrasis šlaitas montuojamas tokiu pat būdu ir tašeliai pašalinami tik pritvirtinus kraigo lakštus.

Ar bituminiuose stoguose reikalingi sniego užtvarai?
Net ir statiems bituminiams stogams sniego užtvarai prastai nebūna reikalingi. Jei sniego užtvarai nubraižyti statybos leidimo brėžiniuose, statybas kontroliuojanti institucija gali pagrįstai jų reikalauti, kaip ir kitų leidimo brėžiniuose nurodytų dalykų. Jei keičiasi pirminiame plane numatyta stogo medžiaga, reikia atsižvelgti ir į kitas su jos pakeitimu susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, jei skardinis stogas keičiamas į bituminį, verta iš brėžinių pašalinti ir sniego užtvarus.

Stoguose su bitumine danga ar bituminėmis čerpėmis sniegą sulaiko pabarstais pašiurkštintas paviršius. Ir tai daro taip veiksmingai, kad sniegas nenuslinks žemyn, net jei ir norėtumėt, nebent nukasite su kastuvu arba sulauksite, kol ištirps.

Kodėl „Katepal“ nerekomenduoja montuoti sniego užtvarų ant bituminių stogų?
Sniego užtvarų tikslas - neleisti sniegui ir ledui kristi nuo stogo. Kadangi nuo bituminių stogų sniegas ir ledas nenuslys, nėra jokios prasmės daryti skylių vientisame stoge. Sniego užtvarai paprastai įrengiami netoli karnizo, kur prateka daugiausia vandens, kaupiasi ledai, tuo pačiu užtvenkdami nutekėjimą. Tad kodėl sandarumo požiūriu kritiškose vietose reikėtų daryti bereikalingas skyles hidroizoliacijos sluoksnyje.

Kokia teisinga apatinės dangos klojimo kryptis?
Dangą galima kloti ir horizontaliai, ir vertikaliai. Svarbiausia, kas siūlės būtų sandarios. Norint užtikrinti siūlių nepralaidumą, gretimas dangos juostas reikia kloti tiesiai ir su tokiu pačiu įtempimu. Statiems stogams rekomenduojame vertikalų klojimą, kad būtų išvengta raukšlių.

Kodėl horizontaliai paklotoje apatinėje dangoje atsiranda mažų raukšlelių?
Klojant dangą horizontaliai, labai sudėtinga ją pritvirtinti tiesiai - kuo statesnis stogas, tuo sunkiau. Be to, stačiame stoge labai sudėtinga įtempti dangą horizontalia kryptimi. Tad jei danga nepakankamai įtempiama ar „vingiuota", atsiranda nedidelių raukšlių.

Kodėl guminis bitumas geriau nei pūstas bitumas?
Guminis bitumas - tai modifikuotas bitumas. Modifikavimui naudojamas SBS elastomeras. Guminis bitumas išlieka elastingas net ir šaltame ore (daugumos produktų tempimasis iki lūžio 30 laipsnių šaltyje siekia daugiau nei 30 %), žymiai geriau atlaiko UV spinduliuotę nei pūstas bitumas, jo minkštėjimo temperatūra yra aukštesnė nei pūsto bitumo. Palyginus su gaminiais iš pūsto bitumo, guminio bitumo gaminių eksploatavimo trukmė daugeliu atvejų būna net dvigubai ilgesnė. „Katepal" šiuo metu visas bitumines dangas ir stogo čerpes gamina iš guminio bitumo.

Pagrindiniai defektai /dėl jų kylančios problemos
Gaminys sumontuotas ant stogo su per mažu nuolydžiu.
Problemos su nuotėkiu, kadangi plokštesnius stogus veikia didesnis vandens spaudimas. Renkantis stogo medžiagas, pirmiausia reikėtų patikrinti jų minimalų nuolydį.

Klaidingo ilgio vinys (per trumpos).
Per trumpos vinys su laiku iššoks iš apatinio lentų pakloto ir iškels stogo dangą arba čerpes, tuo pačiu atverdamos siūles.

Tvirtinimas kabėmis
Kabių aparate nėra kalimo gylio ribotuvo, gylis reguliuojamas kompresoriaus slėgio reguliuokliu. Tad kabė įminkštą medieną įsmigs per giliai (įsirėždama į stogo dangą ar čerpę), o kietesnėje medienoje ir ties šakomis liks per aukštai, „nešdama" ant viršaus klojamą dangą ar čerpes.

Netinkamai apskaičiuotas ar neįrengtas vėdinimas viršutinėje perdangoje.
Stogo konstrukcijoje kaupiasi drėgmė, labiau išbrinksta apatinis lentų paklotas. Blogiausiu atveju jau per trumpą laiką įsimes puvinys. Gali atsirasti ir kondensato nuotėkių.

Blogai įrengta arba pažeista garo izoliacija
Į konstrukcijas patenka drėgmė (ypač žiemos metu), kurios pasekmė gali būti sudėtingi kondensavimosi atvejai ir/arba puvinys.

Vidiniame tarpšlaityje stogo čerpės nepriklijuotos prie tarpšlaičio dangos.
Dažniausiai atsiranda nuotėkiai ties kampu, iš pradžių pavasarį sniegui tirpstant, o vėliau ir per liūtis bet kuriuo metų laiku.

Apatinis lentų paklotas prikaltas per standžiai.
Blogiausiu atveju lentos atsiknos jau pirmąjį labai lietingą rudenį, hidroizoliacijoje atsiras įplyšimų ir prasidės nuotėkiai.

Apatinis lentų paklotas per plonas arba neparemtos sudūrimų vietos.
Konstrukcija bus neatspari įprastam vaikščiojimui ant stogo, tad dėl to arba sniego ir ledo poveikio hidroizoliacijoje gali atsirasti įplyšimų.

Kamino pagrindas užsandarintas pažeidžiant instrukcijas.
Nuotėkiai per kamino pagrindą

Stogo čerpės prikaltos ties viršutine briauna.
Vinys kerta tik vieną čerpę ir neprispaudžia jos klijuojamo paviršiaus prie ankstesnės čerpės. Blogiausiu atveju per vėtrą gali nuslysti viso šlaito danga.

Įsigalėję klaidingi įsitikinimai ir teiginiai

Vinis neturi kiaurai pereiti per apatinį lentų paklotą.
KLAIDINGA. Vinis turi kiaurai pereiti per lentų paklotą!

Įrengiant paklotą, lentas su įlaidais reikia sukloti standžiai.
KLAIDINGA. Reikia palikti vietos tarp lentų sausos medienos brinkimui (1-2 mm).

Stoguose su kraigu ir keturšlaičiuose stoguose oras cirkuliuoja pro karnizų apkalo tarpus ir taip vyksta vėdinimas.
KLAIDINGA. Jei kraige nėra oro šalinimo angų, drėgmė kaupiasi po kraigu, viršutinėje nevėdinamos ertmės dalyje.

Stataus stogo, kurio vidinis stogas yra įstrižas išorinio stogo atžvilgiu, vėdinimas pakankamai vyksta per karnizus.
KLAIDINGA. Kraige turi būti oro šalinimo angos ir oras turi patekti į išorę pro visus gegnių tarpus (prireikus kraigo kryptimi įrengiamas vėdinimo kanalas).